Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Šiuolaikinių informacijos priemonių, pirmiausia Interneto, dėka informacija ir visos iš to kylančios pasekmės plinta šviesos greičiu tikrąja to žodžio prasme. Nespėjau dar atsikelti ketvirtadienį ryte (balandžio 15d.), kai sulaukiau boso skambučio apie ugnikalnio (kitaip vulkano) išsiveržimą. Kadangi esame atmosferos tyrimų grupė, nieko keisto, kad buvo paskelbta “karinė stebėjimų padėtis”. Taigi, išsiveržė Eyjafjallajokull ugnikalnis (pavadinimą ištarti mokiausi gal 10min:). Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad pirmą kartą jis kukliai išsiveržė dar kovo 20d. Kadangi jis veržėsi kukliai ir prieinamoje vietovėje, ekstremalai padarė nuostabių nuotraukų. Na, o mes užfiksavome keletą nedidelių vulkaninės sieros koncentracijų epizodų savo tyrimų stotyje. Viskas butų taip ir pasibaigę, nes ugnikalnis nurimo balandžio 12d. Bet … sukaupęs jėgų driokstelėjo po poros dienų šiek tiek kitoje vietoje (už 8km) po 200 metrų storio ledynu 10-20 kartų didesne jėga nei pirmą kartą.

Štai  čia ir prasidėjo. Antrasis išsiveržimas buvo sprogstamojo pobūdžio (explosive erruption), todėl į aukštesniuosius atmosferos sluoksnius buvo išmestas didelis pelenų kiekis. Pelenai susidaro, kai iki 1200C įkaitusi magma susiduria su lediniu vandeniu (kaip žinia, ugnikalnis išsiveržė po ledynu). Šio ugnikalnio Žemės palydovo darytoje nuotraukoje Terra MODIS true color image (courtesy of Dundee University) aiškiai matyti purvina srovė slenkanti aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose Europos žemyno link. Kadangi lėktuvai skraido panašiame aukštyje, kur pateko pelenai, buvo sustabdytas oro eismas, nes vulkaniniai pelenai ne tik kenkia lėktuvų varikliams, bet netgi juos sustabdo, o tuomet lėktuvai ore nesilaiko ir krenta žemėn. Vulkaninių pelenų lydymosi temperatūra (1200C) yra žymiai aukštesnė nei esanti reaktyvinių lėktuvų varikliuose, todėl jie aplimpa variklio detales ir juos gadina (šiuo atveju propeleriniai lėktuvai yra šiek tiek pranašesni). Oro eismo reguliuotojai kartais persistengia su draudimais, bet niekas nenori prisiimti rizikos ir leisti skrydžius, nes šiuolaikiniame versle patekus į teismo karuselę, galima gyvenimą baigti ne visai patogiai. Ypač, kai rizika - reali. Tačiau dar realesni yra oro linijų bendrovių nuostoliai, siekiantys iki 130mln.£ per dieną. O tų dienų gali būti ir daugiau, nes Eyjafjallajokull ugnikalnis išsiveržia retai, bet turi savybę būti aktyvus ilgai. Paskutinį kartą jis išsiveržė 1821m. ir veržėsi ilgiau nei metus laiko.

Užsitęsus oro erdvės apribojimams, avialinijos, natūralu, pradėjo kalbas, kiek pagrįsti yra tie apribojimai. Didžiosios avialinijos netgi atliko testuojančius skrydžius be keleivių, kad patikrintų, ar ir kiek tie pelenai pažeidžia lėktuvų variklius. Tačiau tai prilygsta  mokykliniams laboratoriniams darbams, nes nuodugniai ištirti, kiek gramų pelenų per valandą, patenkančių į lėktuvo variklį, yra saugu, pavieniai bandymai negali. Iki šiol to nelabai ir reikėjo, nes išsiveržimai dažnai nevyksta, juo labiau tokioje užimtoje, kaip Europos, erdvėje. Tačiau istorija byloja du faktus, kai British Airways ir KLM didžiųjų Boing’ų visi 4 varikliai užgęso, įskridus į pelenų debesis, skirtingu laiku 8 dešimtmetyje. Laimė, kad po to įsijungė ir lėktuvai sėkmingai nutūpė, bet ar kas nors norėtų patirti tą tylų kritimą vėl??? Man atrodo, kad avialinijos patirtų neatitaisomą žalą, jeigu dabar vėl leidus skrydžius, nors vienas lėktuvas patirtų kažką panašaus. Galų gale avialinijos pamiršta keleivių psichologiją, sėdant į lėktuvą, nes skraido jos ne sau, o keleiviams.

Turbūt natūraliai ne vienam kyla įtarimas, kad galbūt media persistengia kurdama sensacijas? Iš tiesų, ugnikalniai veržiasi reguliariai (tačiau beveik neprognozuojamai) nuo amžių amžinųjų ir buvo begalės baisesnių ir ne tokių baisių išsiveržimų. Galų gale ugnikalniai yra būtina gyvybės egzistavimo sąlyga, nes palaiko klimato savireguliaciją, atmosferos sudėtį ir t.t.t. Pvz. viena iš priežasčių, kodėl Marse galbūt buvo gyvybė, atmosfera, bet šiuo metu ten negyva vieta, yra vulkaninės veiklos nebuvimas (didele dalimi dėl mažesnės nei Žemės planetos masės). Galima būtų nesijaudinti, bet ugnikalniai iš tiesų turi didžiulės įtakos žmonijos istorijai. Pinatubo (1991), Krakatoa (1883) ar Tambora(1816) išsiveržimai sukėlė klimato atšalimus, kas prieš 200 metų vienareikšmiškai reikšdavo nepriteklius ir badą dėl didelės priklausomybės nuo žemės ūkio gamybos (nors pakankamai priklausoma žmonija yra ir dabar dėl padidėjusio žmonių skaičiaus). Dar anksčiau Žemės istorijoje super-vulkanų išsiveržimai  netgi lemdavo gyvybės rūšių išnykimą (kad atsirastų kitos:). Vienas iš įspūdingiausių gamtos paminklų yra Yellowstone super-vulkanas, paskutinį kartą išsiveržęs prieš 650 tūkst. metų ir kada nors vėl išsiveršiantis (beje, neblogai pavaizduotas Hollywood’o filme “2012“, atmetus filmo “holivudiškumą” ir lėktuvus, skraidančius po lavos bombomis:). Klimato atšalimą ugnikalniai sukelia dėl to, kad besiverždami išmeta didžiulį kiekį sieros dioksido, dulkių, pelenų, kurie patekę į didelį aukštį labai ilgai ten išbūna. Tuomet kenkia ne tik aviacijai, bet ir sklaido saulės šviesą, padeda susidaryti aukštutiniams debesims, dėl ko  Žemės paviršių pasiekia mažiau Saulės šviesos. Tiesa, tai tęsiasi tik metus ar keletą metų, nes dulkės, pelenai ir iš sieros dioksido susidariusios dalelės (aerozoliai) nusėda, atmosfera išsivalo, praskaidrėja ir … klimatas šyla toliau dėl didėjančio kiekio CO2 dujų.

Kita pakankamai svarbi vulkanų išsiveržimo pasekmė yra poveikis žmonių sveikatai. Iš esmės aerozoliai, bet kokiame pavidale, kenkia žmogaus sveikatai, o tuo labiau vulkaninės kilmės pelenai, nes sudaryti iš uolienos ir stiklo. Tačiau šiuo metu dėl to jaudintis kol kas neverta. Pirma, tas vulkaninių pelenų debesis ne toks jau ir milžiniškas, kaip jį piešia žiniasklaida (lyginant su didžiaisiais išsiveržimais), o antra, tie pelenai yra labai aukštai ir tik labai pamažu nusileidžia(nusileis) arčiau žemės. Labiau aktualūs yra iš sieros dioksido susidarę aerozoliai bei pačios sieros dioksido dujos. Mokslininkai juos stebi realiame laike, todėl irgi nereikia be reikalo jaudintis kol kas.

Ar  Eyjafjallajokull išsiveržimas pretenduoja į katastrofinius? Vienareikšmiškai - ne. Tai - smulkus vulkanas ir nors paskutinį kartą prieš 200m. veržėsi ilgai, globalinio poveikio neturėjo ir negalėjo turėti. Jo reikšmė, anot geologų-vulkanologų yra žymiai svarbesnė dėl kitos priežasties. Eyjafjallajokull ugnikalnis yra už maždaug 30km nuo kito didelio, aktyvaus ir nenuspėjamo ugnikalnio Katla. Eyjafjallajokull per paskutinius 1100m. išsiveržė 3 kartus (šis 4-tas). Visus 3 kartus po to išsiverždavo Katla. O Katla savo ruožtu išsiveržia dažniau, paskutinį kartą išsiveržė 1918m., nors statistiškai išsiveržia kas 40-80metų, taigi jau seniai laikas. Jei išsiverš Katla, bent jau Europoje klimatas kuriam laikui atvės, jau nekalbant apie lėktuvų skrydžius. Belieka tikėtis, kad gamta ši kartą suardys statistinį trendą. Deja, vulkanologų duomenys nieko gero nežada, priešingai, jie sako, jog Islandijos vulkanai pereina į aktyvesnę fazę, todėl panašu mūsų laukia nekokia ateitis, pirmiausia dėl priklausomybės nuo technologijų (šiuo atveju aviacijos).