Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai: Asmeninių Finansų Planavimas (paskaitos, vykusios Dubline 2009 metais lapkričio 28 dieną, santraupa)
2010-01-07
Autorius: ArturasŠioje paskaitoje buvo bandoma supažindinti klausytoją su esminiais finansiniais produktais, kurie šiandieną yra aktualūs daugumai iš mūsų. Pradžioje norėjosi, kad klausytojas pasigilintų į mus supantį ekonomikos pasaulį ir suprastų, kad neišvengiamai dalyvaujame bendrame ekonominiame procese ir nuo to proceso esame labai priklausomi.
Kadangi dabartinė ekonomika negali gyvuoti be mainų tarpininko – pinigų, padarėme išvadą: turime žinoti kaip su jais elgtis. Mokslas tiriantis pinigų ir kitokių turtų valdymą yra finansai. Deja, šios srities žinios ne visuomet visiems pasiekiamos arba yra sunkiai įsisavinamos. Bet suprasdami kai kurių finansinių produktų ypatumus, gal būt galėtume ne tik išvengti finansinių nemalonumų, bet ir sutaupyti.
Paskaita buvo padalinta į keturias dalis: draudimas, kreditas, pensijos ir investicijos. Suvokdami savo priklausomybę nuo pajamų, pabandėme įsivaizduoti kas nutiktų, jei jų netektume ilgesniam laikui. Nagrinėdami draudimus taip pat pasimokėme kaip apskaičiuoti optimalią gyvybės draudimo kainą. Šio pratimo esmė buvo suprasti, kad gyvybės draudimo suma nėra išgalvojama, o apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus unikalų gyvenimo būdą bei tuometinę jo situaciją.
Kredito klausimui teko didžioji paskaitos dalis. Tai itin aktualus produktas dabartinėje ekonominėje situacijoje, dėl to verta buvo pasigilinti plačiau. Pradžioje nagrinėjome kaip sudarytas kreditas, kaip kinta santykis tarp kapitalo ir palūkanų išmokėjimuose ir kaip sudaromos palūkanos. Buvo svarbu suprasti, kad kredito laikotarpio pradžioje atiduodame žymiai daugiau palūkanų nei kapitalo. Palaipsniui santykis kinta ir termino pabaigoje kapitalas gražinamas sparčiau. Gyliau pažvelgėme į dabartinę nekilnojamojo turto krizę Airijoje. Šioje paskaitos dalyje talkino Andrius Kažukauskas ir padėjo aiškiau suvokti nekilnojamojo turto projekto NAMA Airijoje atsiradimą. Paskaita padėjo suprasti šio klaidinančio projekto esminius bruožus bei neišvengiamą jo poveikį valstybės ekonomikai ateityje. Dėkojame Andriui už šią ekspertizę.
Perėję į pensijų ir investicijų temas, trumpai pasigilinome į ilgalaikes investicijas, investuotojo tipą ir pagrindines turto klases (obligacijos,depositai, žaliavos, akcijos ir nekilnojamas turtas) ir kokia yra galima rizika bei grąža kiekvienoje iš jų. Buvo aiškinama kokį vaidmenį vaidina valstybė kuriant savo asmeninį pensijinį fondą ir kaip gaunama pajamų mokesčio lengvata. Aiškėja tendencijos, kad privačios kompanijos garantuos mūsų senatvės gerovę. Sunku prieti prie atsakymo ar tai gerai ar ne. Gal būt tai gera erdvė šios santraupos komentarams.
Paskaitos tikslas buvo ne tik supažindinti klausytoją su finansinių produktų ypatumais, bet ir priversti susimąstyti kokią įtaka daro mūsų asmeniniams finansams pasirinktas ar primestas gyvenimo stylius, socialinė padėtis, išsilavinimo lygis, bendras požiūris į gyvenimą bei kiekvieno asmens filosofija. Nuo savęs norisi pabrėžti, kad finansai nėra mokslas kaip tapti milionieriumi, tai mokslas padedantis suvaldyti pinigus. Žinių stoka šioje srityje dažnai verčia žmogų tapti priklausomu nuo jų. Jei mes nežinosime kaip vairuoti automobilį, bet sėsime prie vairo, būtinai atsidursime griovyje. Jei kiekvienas atskirai šiek tiek pasigylinsime į šią sferą ir mūsų sąntykį su ja, neabejotinai užtikrinsime saugumą finansiniuose keliuose. Baigdami mokyklas ir universitetus išeiname į pasaulį įgyjus konkrečią profesiją, bet labai minimalias žinias apie pinigus ir kaip jie veikia. Kažkodėl ši disciplina neranda vietos švietimo sistemose. Pasaulyje, kur pinigai šiuo metu lemia beveik viską, nieko apie juos nežinome. Švieskimės.
Linkiu sau ir visiems gerai sutarti su savimi, su aplinkiniais ir su pinigais. Dėkoju už dėmesį paskaitos metu
2010-01-08 -- 8:08
Arturai, Andriau, aciu uz idomias mintis bei pasiruosima! Buvo sauni paskaita