Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Šis straipsnelis yra paskaitos-diskusijos apie gobalinį klimato atšilimą, vykusios Bewleys viešbutyje kovo 21d., pirmosios dalies įvadas arba santrauka. Pirmoji paskaitos dalis buvo mokslinių faktų bei galimų padarinių pristatymas, o antrosios diskusijos dalies apie ekonominius klimato atšilimo aspektus, kurią pristatė Jūratė, santrauka buvo įkelta į blogą anksčiau.

Apie globalinį klimato atšilimą šiuo metu rašoma ir kalbama tiek daug ir įvairiai, kad paprastam žmogui darosi sunkiai suprantama, kieno argumentais labiau tikėti: ar mokslininkų, interpretuojančių mokslinius faktus žmonėms suprantama kalba, ar žurnalistų bei skeptikų, manipuliuojančių atskirai paimtais mokslininiais faktais, o neretai ir paprasčiausiai meluojančių. Tačiau faktai lieka faktais, kad per pastaruosius 100 metų įvykę klimato pokyčiai prilygsta pokyčiams, cikliškai vykusiems Žemėje maždaug 100 tūkst. metų periodais. To niekaip negalima laikyti atsitiktinumu, nebent to “atsitiktinumo” priežastis yra žmogus. Kad geriau suvoktume žmogaus vietą Žemės istorijoje, atkreipčiau dėmesį į antrąją skaidrę, kurioje 4 mlrd. metų Žemės istorija prilyginta vieneriems kalendoriniams metams. Taigi, protingas žmogus “homo sapiens” (būtų neblogai pateisinti šį vardą:) “atsirado” tik gruodžio 31d. 23val. 30min. ir per maždaug paskutiniąją metų minutę “privirė” tiek košės, kad vargu ar pavyks ją susrėbti be rimtų padarinių. Šiuo metu klausimas yra ne apie tai, ar pavyks grąžinti klimatą į istoriškai pagrįstus rėmus, bet apie tai, ar sugebėsime išvengti nekontroliuojamo klimato atšilimo “runaway climate warming”. Šiuo metu klimatas per paskutinius 150 metų atšilo 0.7C, tačiau įvertinant didžiulę vandenynų inerciją, iš esmės turėjo atšilti dar maždaug 1C (ir tai neišvengiamai įvyks). Mokslininkai sutaria, kad riba, už kurios gali prasidėti nekontroliuojamas klimato atšilimas yra maždaug +2C (nuo 1850m.). Nesunku matyti, jog teturime vos 0.3C “atsargą”. Kodėl reikia kalbėti apie nekontroliuojamą klimato atšilimą? Pries 50mln. metų kaip tik ir įvyko paskutinis nekontroliuojamas klimato atšilimas (tiesa, dėl naturalių priežasčių), kuris verčia manyti, kad Žemėje nėra mechanizmo galinčio sustabdyti klimato atšilimą, peržengus vadinamąją kritinę ribą temperatura gali pakilti ir 10C. Todėl veikti reikia greitai ir atsakingai, tačiau ar tai pavyks globalinės krizės akivaizdoje ir ar daugumai žmonių bei svarbiausia politikų tai rūpi – didelis klaustukas. Drįstu tvirtinti, kad dauguma žmonių nesuvokia problemos masto, o jei ir suvokia, tai mano, jog tai vyriausybių reikalas rūpintis klimatu. O juk žmogus, o ne politikas nusprendžia, kad jam reikia automobilio su didžiuliu varikliu (juk malonu pajausti trauką ir aplenkti nepatinkančio veido kito automobilio vairuotoją), didelio namo (na, argi laisvas žmogus gali gyventi daugiaaukštyje?), keleto kelionių užjūriuose (juk tik vargšai poilsiauja savo šalyje), nuolat apšviestų gatvių ir greitkelių (malonu jaustis gyvenant turtingoje šalyje), ir sarašą galima tęsti be galo.
Viena iš priežasčių, kodėl sunku įtikinti žmones klimato kaitos padariniais, yra tai, kad pastoviai painiojamos dvi skirtingos sąvokos: klimatas ir orai. Klimatas – tai vidutiniai “orai” ilgame laike (pvz. 30 metų laikotarpyje), tuo tarpu orai – trumpalaikiai atmosferos pokyčiai (dienos, savaitės, mėnesiai). Jei ateinanti žiema bus šilta, dar nereiškia, jog klimatas atšilo. Tuo tarpu kasdieniame gyvenime globalinis klimato atšilimas yra ir bus pastebimas kaip ekstremalių reiškinių dažnėjimas (sausros, liūtys, uraganai). Kiti esminiai klimato atšilimo palydovai bus geriamo vandens trūkumas bei vandenynų lygio kilimas, atnešiantis daug bėdų ištisoms tautoms. Šie pokyčiai vyks pamažu, tačiau tai neišvengiamai keis pasaulio žemėlapį ir tvarką.

Čia galima pasiskaičiuoti, kas kiek per metus pagaminote CO2 dujų arba “carbon footprint”. Tuo pačiu pamatysite, kokia jūsų žmogiškos veiklos dalis yra kenksmingiausia klimatui ir galbūt pradėsite dėti pastangas anksčiau nei politikai paragins.