Tiesa pasakius informaciją apie šį naują elektros tiltą tarp Airijos ir UK stebėjau jau nuo šių metų pradžios. Todėl kad labai kažką primena.
Ilgis ~ 260 km, galutiniai jungties taškai: Airija ir Velsas (UK), planuojama galia 500MW, tipas povandeninis HVDC kabelis, pagrindinius darbus atliks švedų koncernas ABB, planuojama projekto trukmė - 2 metai, projekto verte - 600 milijonų eurų (110 milijonų parama iš ES fondų, 500 milijonų projektui paskolino Europos Investicinis Bankas)
Net ir projekto vykdytojais pasirinkti švedai. Taigi šio projekto panašumai su Lietuvos išsvajotaja jungtimi su Skandinavija / Švedija akivaizdūs. Ne tik panašumai, turim unikalia galimybę pamatyti kiek realiai užtrunka tokio projekto vykdymas, kokia numatoma jo kaina bei iš kur imamos lešos finansavimui. Beje Lietuvos jungčiai ES skyrė panašiai ~ 170 milijonų eurų).
Na ir ką, pasakysit, pas airius nėra tokios politinės situacijos kaip Lietuvoje, visi politikai draugiškai sutaria ir kartu vieningai dirba. Deje, visi kas susipažinę pasakys jog nevisai taip :) Prieštaravimų apstu, sutarimo kasdieniniuose reikaluose nedaug, opozicija reguliariai skalbia pozicija ir vice versa. Bet airiai turi National Development Plan - tai planas aiškiai nubrėžiantis strategines / prioritetines šalies sritis, kaip jos bus vystomos, kokiomis lėšomis bei koks numatomas baigtinis rezultatas. Vienas iš prioritetų 2007-2013 metų atkarpoje - dvipusio elektros tilto su UK įdiegimas. Tam kad užtikrinti elektros rinkos patikimumą bei eksportuoti būsimą perteklinę elektros energiją pagamintą atsijaujinančių energijos šaltinių pagalba (sekanti ilgalaikio straginio vyriausybės plano dalis iki 2020 40% elektros pasigaminti būtent šių šaltinių pagalba).
Apibendrinant, štai jums pavyzdžiai kaip reikia mažai šnekant bei daugiau dirbant tobulinti šalies energetiką, kaip reikia ko finansuoti tokius projektus. Tereikia tik pasimti iš šio bei kitų panašių pavyzdžių tai kas geriausia. Tokio tipo projektas Lietuvoje / Švedijoje gali būti (ir Airijoje / Velse greičiausiai bus) įgyvendintas 2-jų metų bėgyje.
Tačiau situacija berods tokia kaip ir su JAV prezidento Tomo Džefersono pasakymu jog “Niekada neišleisk dar neuždirbtų pinigų” - atrodo paprasta, tačiau realybė visai kita.
2009-09-28 -- 22:30
Didziausia beda su lietuviskais projektais ir reformomis ta, kad lietuviai isivaizduoja, jog ju padetis - unikali ir netinka aklai kopijuoti kitas salis. Ne NDP egzistavimas uztikrina sutarima, o sveikas protas. Kai lietuviai laukia otkato, tai rasyk nerases projektus - nieko nekeicia, nes valdininkai nejudina uzpakalio be asmenines naudos. Taciau, kuo kitu nei asmenine nauda dometis, kai niekas tarp visu lygiu valdziu neturi jokios vizijos. Na gal vienintelis Zuokas turejo vizija, bet buvo toks “imlus”, kad nuteike pries save visus…
2009-09-29 -- 11:16
Sveikas protas aisku padeda :)
Taciau toks dalykas kaip airiu NDP turi kelis teisingus momentus. Motyvacija (panasiai kaip J.F. Kennedy pasakymas jog “mes nusprendeme skristi i menuli”), strategija bei aiskus tikslo matymas, galimybe realiai ivertinti progresa - kas padaryta ir kaip sekasi.
Tiesa, airiai dar ir daugiau maziau vykdo ta sutarta National Development Plan’a.
2009-09-30 -- 7:55
Dar verta priminti, kad Lietuva budama Rusijos geopolitineje zonoje nevisuomet sugeba priimti sprendimus nenaudingus Rusijai. Ko pasekoje atsiranda Putino pasirasytas nutarimas (28/09/09) statyti atomine elektrine Kaliningrado srityje. Airiu geografine padetis zymiai palankesne NDP plano atsiradimui ir vykdymui. Ir, zinoma, ne tik geografine padetis, bet dar ir politinis mentalitetas. Turiu omenyje musu brangiaja nomenklatura, kuri vis dar trina vyriausybines kedes
2009-10-03 -- 14:52
Graziai cia suvedei paraleles Sauliau. Si jungtis Airijai yra nepaprastai reikalinga. As vis turiu ispudi, kad Airija, kaip ir daugelis Europos valstybiu, siekia islikti energetiskai nepriklausoma, nors kaina tos nepriklausomybes gali buti labai didele. Man idomu, kiek bus isnaudotas sios jungties potencialas. Airija turi planus dar sekmingai naudoti elektros gamyba naudojant durpes. Nors ir sios jau 30% energijos turi pagaminti naudojant biomase iki 2015 m. Viena PhD studenciu analizuoja kokios yra galimybes si tiksla pasiekti, ir atrodo kad ju nelabai yra, nes Airija nepasiryzusi importuoti biomases, o nori ja patys pasigaminti nepaisant kokia to kaina. Tai ir galvoju, kiek elektros bus importuojama i Airija is UK, kai ir toliau sekmingai remiamas durpiu deginimas.
2009-10-05 -- 13:30
Skaiciuojant reikalingas investicijas energetines nepriklausomybes kaina tikrai gaunasi didele. Taciau laiku neinvestavus problemos ir potencialus nuostoliai gali buti labai nemenki (Lietuva deje vienas is pavyzdziu sioje srityje).
O del Airijos planu iki 2020 tureti 40% energijos is atsinaujinanciu saltiniu, tiesa sakant as asmeniskai taipogi manau jog beveik mission impossible, bet toks uzbreztas tikslas vercia stiebtis ir siekti maximumo. Net ir pasigamindami 30% energijos is siu saltiniu jie butu gerai padirbeje. Svarbu tureti Dariaus jau mineta vizija, tada ir skridimas i menuli nebaisus ;)
2009-10-11 -- 14:42
Čia ne tik Airijos planas didinti energijos kiekį iš atsinaujinančių šaltinių - visos kitos šalys yra įsipareigojusios siekti tų pačių tikslų. Beja, Airija šioje srityje labai atsilieka kitų Europos šalių atžvilgiu.
Žinoma, vizija yra visko pradžia!