Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Sakoma, kad ekonomikos, kaip ir moterų, nesuprasi, tačiau ekonomiką visgi rekomenduojama suprasti ir netgi to mokomės universitetuose. Aš pats irgi ilgai nesupratau ekonomikos, todėl nepretenduosiu į žinovus ir toliau. Netgi vienu metu išreiškiau tą fraze “ekonomika neturi logikos”. Ilgą laiką oponavau kitiems, kad ekonomikos neįmanoma prognozuoti, nes ekonominiai modeliai neveikia. Man buvo sakoma, kad su ekonomika sunkiau nei su gamtos mokslais, nes ten dėsniai pastovūs, o štai ekonomikoje – kintantys (reikštų jog nėra dėsnių). Mano kontraargumentas buvo, kad dėsniai yra visur, tik juos reikia rasti. Per pastarąjį pusmetį, perskaičius keletą gerų straipsnių, kilo minčių, kurios galėtų sustatyti viską į vietas ir sugrąžinti logiką į ekonomikos pasaulį. Tiesiog galbūt kažkur ne ten ieškojau(-jome) logikos arba nepakankamai įvertinome akivaizdžiai svarbius dalykus. Taigi apie viską iš eilės. Pasistengsiu neišsiplėsti, todėl būsiu kiek įmanoma taupus žodžiais.

Kodėl pavadinime pradėjau svarstyti apie protą ir jausmus/emocijas? Todėl, kad tai - universalu: vyrai - protas, moterys – emocijos/jausmai, tuo būdu papildo vienas kitą (galima kai kada ir atvirkščiai). Rytų filosofija turi yin ir yang koncepciją, kas reiškia jog esminių kultūrinių skirtumų šiuo klausimu turbūt yra nedaug. Galų gale, nesiruošiu brėžti Rubikono tarp proto ir jausmų, nes, sakykime, taip įdomiau gyventi.

Ekonomikoje buvo įprasta, kad racionalumas, t.y. protas valdo. Toks požiūris reiškia, kad, palikus sistemą savieigai, racionalumas nugalės ir viskas bus tik į gera. Tačiau puikiai žinome, kad taip nėra. Turbūt geriausias neracionalumo pavyzdys yra, kad kariauti nenaudinga, neracionalu, bet kariaujame. Policija turėtų būti nereikalinga, bet yra. O ką jau kalbėti apie taip vadinamus “žalingus” žmonių įpročius, kuriems nėra jokio racionalaus paaiškinimo, bet kurie sudaro nemažą ekonomikos dalį. Žiūrint iš ekonomikos perspektyvų, technologijoms, prekėms ir paslaugoms kurti reikalingas protas, bet daiktų pirkimui, “spending’ui”, “shoping’ui” - reikalingos emocijos.

Ekonomika generuoja pinigus, todėl yra natūralus ir stiprus poreikis prognozuoti. Tačiau grynai matematiškai šios problemos neišspręsime, nes naudojame blogus įrankius ir blogus duomenis. Įprastos statistinės programos tik matematiškai apdoroja įvestus duomenis. “Random matrix theory” pagrindu jau surasta tiek įvairių sričių sprendimų, kad manoma, jog ši teorija turi fundamentalų pagrindą (ne tik matematinę išraišką). Jos taikymai ekonomikoje sako, jog prognozuoti ekonomiką ilgalaike prasme praktiškai neįmanoma, naudojant įprastus ekonominius duomenis, todėl pvz. infliaciją galima prognozuoti tik mėnesiui į priekį. Beje, infliacijos neprognozuojamumas nepriklauso nuo duomenų kiekio ar kokybės, jeigu tie duomenys netinkami. Kiekybė nevirsta kokybe savaime. Deja, yra gudruolių, kurie imasi prognozuoti 12-24 kartus ilgesniam laikotarpiui (ir ne už butelį viskio) ir taip sukuria klaidingą aplinką.

Idant nenutolčiau perdaug į tiksliųjų mokslų lankas noriu paminėti žymų austrų ekonomistą Ernst Fehr, kurio moksliniai tyrimai byloja, jog racionalumas ekonomikoje realiai neveikia arba jo reikšmė yra švelniai tariant pervertinta. Jis tvirtina, jog psichologija taip pat svarbu, t.y. emocijos, kurios nusako mūsų elgesį (tame tarpe ir ekonominį) arba tam tikros elgesio klišės ir moralinės vertybės turi rasti kelią į ekonominius modelius. Priešingu atveju turime dabartinę ekonomikos betvarkę (priešingai nei krizė, betvarkė turi labai daug sunkiai suprantamų persipynusių priežasčių). Turbūt vienintelis parametras šiuolaikinėse ekonominėse prognozėse, naudojamas apibūdinti žmonių lūkesčius, yra vartotojų pasitikėjimo indeksas. Tačiau jis gaunamas apklausų būdu ir iš “triukšmo“ lygio variacijų ir koreliacijų išgaunamos informacijos daromos realybės neatitinkančios išvados.

Dažniausiai dabartinė ekonomikos diagnozė nusakoma žodžiais - kredito krizė. Tipo godūs bankininkai ir investuotojai siekė greito pelno, dėl ko į(si)suko paskolų spiralė(ę) ir atvedė į pinigų stygių. Bet žmonių emocijos juk irgi kaltos. Nėra kredito be skolos. Kodėl žmonės įsisuko į tą skolų verpetą? Viena iš priežasčių - turto (kad ir virtualaus) siekimas, kuris pagal primityvią logiką atneša laimę. Išeitų, jog būtent nelaimingi žmonės sukelia kainas?:) Kita priežastis - pinigų kiekis kuria iliuziją, kad brangesnis namas - daugiau turto, bet tai dažniausiai klaida, nes tai tik vienintelis tavo namas (koks skirtumas, jei šiais metais gyveni tame pačiame, bet brangesniame name?). Tačiau trumpalaikis (net jei ir smulkus) rezultatas žmogui, kaip ir kiekvienam bankininkui, svarbiausias, juk ar ne iš uogų rinkėjų esame kilę (medžiotojai atsirado vėliau). Gan plačiai priimta, kad “consumer spending” – recesijos pabaigos pagrindas, tačiau gal netyčia nutylima, kad tai remiasi būtent emocijomis, kad štai blogiausia jau praeityje ir .… pozityvus optimistai baigia recesiją. Apibendrinus, nelaimingi žmonės pradeda recesiją, optimistai – baigia.

Kodėl būtent NT mus įstūmė į krizę? Todėl, kad pinigai buvo išleidžiami ilgalaikiams daiktams, taip užšaldant pinigus dešimtmečiams, tuo tarpu paslaugos suka pinigus daug kartų. Reikia kurti/palaikyti tas technologijas, kurios padės kurti paslaugas, reikalingas masėms. Tuo, mano nuomone, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir yra gerai, nes jų reikės visiems be išimties, be to reiks kurti infrastruktūras - visi laimės. Pvz. Internetas irgi gerai, bet pirmiausia naudingas protingiesiems, kurie yra mažuma. Ar kilusi dotcom krizė buvo tik atsitiktinumas?

Ar ekonomika todėl ir yra neprognozuojama, kad nekreipia dėmesio į žmonių psichologiją ir biologiją? Šiuolaikinis mokslas tapo daugialypis. Vienos srities mokslas, mano nuomone, jau išsisėmė ir dauguma atradimų bus (jau yra) padaromi mokslų sandūroje. Fizika jau senokai persimaišė su chemija, tiesa, chemikų mažiau nei fizikų tą yra aiškiai perpratę. O kur dar kiti mokslai? Pavyzdziui, suvokti atmosferą reikia ir fizikos, ir chemijos, ir biologijos, ir geologijos, ir matematikos (ir dar lakios vaizduotės). O ekonomika, kiek skaitau straipsniuose, iš esmės remiasi tik matematika ir dažnai neįrodytomis hipotezėmis apie žmogaus elgesio prigimtį (20a. ekonomikos moksle dominuojantis racionalumas). Panašu, kad psichologija itin reikalinga ekonomikai ir turbūt atvirkščiai, norint pasiekti kokybiškai aukštesnį ekonomikos mokslo ir iš to atsirandančių prognozių lygį. O juk kiekvienas psichologas jums patvirtins, kad žmonių elgesys labai prognozuojamas, nežiūrint sunkumų su atskirais individais. O ekonomikoje būtent ir veikia didelės žmonių grupės.

Jeigu kam nors pasirodė, kad pasiūliau kažką reikšmingo – neskubėkite. Remiantis kvantinės mechanikos principais, realybė priklauso nuo to, kokiu būdu mes ją stebime. Apskritai, realybė, kaip ir Visata, ir egzistuoja tam, kad mes ją stebėtume. Kitais žodžiais, recesija yra todėl, kad mes ją stebime ir apie ją galvojame. Gal ne veltui PR grupės, neturėdamos žalio supratimo apie kvantinę mechaniką, bando formuoti žmonių elgesį, nors tai yra pavienės, nekoordinuotos ir, svarbiausia, nesuvoktos pastangos. Išvada – kvantinės mechanikos reikėtų mokyti universitetuose kaip pagrindinio dalyko:). Hmm….

Tikiu, kad toks mėgėjiškas straipsnis sukels ir įdomesnių minčių, o gal net inicijuos tolesnius kritinius straipsnius.

Nuorodas talpinu teksto pabaigoje, kaip yra pasiūlęs vienastoks:

Random matrix theory;  Ernst Fehr;  Ekonominė psichologija