Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Sakoma, kad ekonomikos, kaip ir moterų, nesuprasi, tačiau ekonomiką visgi rekomenduojama suprasti ir netgi to mokomės universitetuose. Aš pats irgi ilgai nesupratau ekonomikos, todėl nepretenduosiu į žinovus ir toliau. Netgi vienu metu išreiškiau tą fraze “ekonomika neturi logikos”. Ilgą laiką oponavau kitiems, kad ekonomikos neįmanoma prognozuoti, nes ekonominiai modeliai neveikia. Man buvo sakoma, kad su ekonomika sunkiau nei su gamtos mokslais, nes ten dėsniai pastovūs, o štai ekonomikoje – kintantys (reikštų jog nėra dėsnių). Mano kontraargumentas buvo, kad dėsniai yra visur, tik juos reikia rasti. Per pastarąjį pusmetį, perskaičius keletą gerų straipsnių, kilo minčių, kurios galėtų sustatyti viską į vietas ir sugrąžinti logiką į ekonomikos pasaulį. Tiesiog galbūt kažkur ne ten ieškojau(-jome) logikos arba nepakankamai įvertinome akivaizdžiai svarbius dalykus. Taigi apie viską iš eilės. Pasistengsiu neišsiplėsti, todėl būsiu kiek įmanoma taupus žodžiais.

Kodėl pavadinime pradėjau svarstyti apie protą ir jausmus/emocijas? Todėl, kad tai - universalu: vyrai - protas, moterys – emocijos/jausmai, tuo būdu papildo vienas kitą (galima kai kada ir atvirkščiai). Rytų filosofija turi yin ir yang koncepciją, kas reiškia jog esminių kultūrinių skirtumų šiuo klausimu turbūt yra nedaug. Galų gale, nesiruošiu brėžti Rubikono tarp proto ir jausmų, nes, sakykime, taip įdomiau gyventi.

Ekonomikoje buvo įprasta, kad racionalumas, t.y. protas valdo. Toks požiūris reiškia, kad, palikus sistemą savieigai, racionalumas nugalės ir viskas bus tik į gera. Tačiau puikiai žinome, kad taip nėra. Turbūt geriausias neracionalumo pavyzdys yra, kad kariauti nenaudinga, neracionalu, bet kariaujame. Policija turėtų būti nereikalinga, bet yra. O ką jau kalbėti apie taip vadinamus “žalingus” žmonių įpročius, kuriems nėra jokio…

Sveiki, Rimta Kava tęsia atvirų paskaitų “Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai” ciklą. Šį kartą tai ne paskaita, o pokalbis-susitikimas. Birželio 14 dieną, pirmadienio vakare kviečiame susirinkti ir pakalbėti apie muziką. Mums džiugu pranešti, kad tą vakarą pas mus svečiuosis muziką kuriantys ir atliekantys žmonės:  Andrius Mamontovas ir Nojus. Andrius prisijungs prie mūsų po koncerto Dubline birželio 13-tą dieną. Kaip visada žadame puikią nuotaiką ir įdomią diskusiją.

Susitikimas yra nemokamas ir atviras visiems. Tačiau kadangi vietų skaičius yra ribotas, prašome iš anksto registruotis elektroninio pašto adresu kava@rimtakava.net ir laukti patvirtinimo. Iki pasimatymo!

Šis straipsnis yra ankstesnio straipsnio, vadinkime jį įvadiniu, apie ugnikalnius tęsinys. Eyjafjallajokull ugnikalnis (kurio pavadinimą lietuviai turėtų nesunkiai išmokti ištarti “ejafjatlajokutl”:) su trenksmu išsiveržė balandžio 14 dieną ir nesustodamas veržėsi ilgiau nei mėnesį iki gegužės 23d. Nors šiuo metu ugnikalnis nebesiveržia ir pelenais nebespjaudo, užmigusiu jo laikyti negalima, nes vis dar veržiasi vandens garai bei giliai žemėje fiksuojami silpni žemės drebėjimai, todėl bet kuriuo momentu išsiveržimas gali atsinaujinti. Istoriniai duomenys byloja, kad šis ugnikalnis gali veržtis su pertraukomis labai ilgai, net iki pusantrų metų. Tačiau kadangi jis bent laikinai nurimo, galima pasvarstyti ko Žemės (pirmiausia turbūt Europos) gyventojai išmoko ar sužinojo.

Pirmiausia visi pamatėme, kaip stipriai esame priklausomi nuo poreikio ar būtinybės skraidyti (kas darbo reikalais, kas laisvalaikio). Tuo pačiu pamatėme, kokį chaosą gali sukelti net laikini oro erdvės uždarymai. Apie avialinijų nuostolius rašiau ankstesniame straipsnyje ir su kiekvienu draudimu tie nuostoliai didėjo. Neliko nieko kita, kaip su tokia situacija susitaikyti ir gyventi įprastą gyvenimą, žinant, kad bet kuriuo momentu įmanoma užstrigti svečioje šalyje. Žymiai idomiau buvo stebėti avialinijų veiksmus ir retoriką, reaguojant į oro erdvės apribojimus. Iškart po Eyjafjallajokull išsiveržimo buvo pilnai sustabdyti visi skrydžiai Europoje, nes, remiantis aviacijos taisyklėmis Europoje, tolerancija vulkaniniams pelenams buvo “nulinė”. Užsitęsus išsiveržimui greitai visi suprato, kad tai negerai. Šioje vietoje reikia priminti, kad kalčiausios šioje situacijoje buvo būtent avialinijos, kurias islandai daugybę kartų perspėjo dėl limitų/standartų būtinybės, tik tai niekam nerūpėjo visuotinio pakilimo ir gerovės laikais. Tačiau vietoje to, kad avialinijos ir lėktuvų variklių inžinieriai lėktų į laboratorijas testuoti variklių, susėdę nusprendė, koks vulkaninių pelenų…

Beskaitydamas įdomų straipsnį jog nuolatiniai / gerai apmokami darbai JAV akivaizdžiai nyksta iš darbo rinkos, nusprendžiau pagaliau pabaigti jau senokai pradėta rašinį į šį blogą kuriame noriu išdėstyti kelias mintis apie darbuotojo / darbdavio aplinka šiandieninėje globalioje ekonomikoje.

Taipogi verta paminėti kad šios mintys yra daugiau apie privatų sektorių, nes valstybinis sektorius su savo unikalia darbo rinka :) reikalauja daugiau patirties tame turinčio apžvalgininko.

Kas yra darbo rinka? Tai tiesiog erdvė kurioje yra suinteresuotos pusės, viena norinti parduoti, kita norinti isigyti (beje kaip ir kiekviena kita rinka). Bendrai paėmus pardavėjas šiuo atveju yra savo patirtį, žinias bei paslaugas siūlantis darbo ieškotojas, o pirkėjas - potencialus darbdavys, norintis šias žinias bei patirtį panaudoti savo versle.

Dažniausiai čia ir baigiasi pardavėjo domėjimasis pirkėju. Jis tiesiog de facto isitikines jog nauda kurią pirkėjas gauna isigyjęs prekę, yra pirkėjo reikalas. Svarbu jog būtų mokama sutarta kaina. Taip buvo praeityje. Deja, ši rinka, kaip ir daugelis kitų - smarkiai keičiasi

Charles Hugh Smith ankščiau minėtame straipsnyje rašo jog JAV darbo rinką pakeitė technologijos, įvairių vėliau subliuškusių burbulų sukurtos “netikros” darbo vietos, bei darbdavių neužtikrintumas dėl ateities.

Tai, kad reikia pažinti pirkėją, tam jog sandėris būtų abipusiai naudingas pasakys bet kuris sėkmingas pardavėjas. O jei abipusės naudos nebus - sandėris beveik garantuotai bus trumpalaikis. Kogi reikia šiandieniniam darbdaviui? Beabejo viso privataus verslo galutinis tikslas yra uždirbti pelną. Todėl darbo rinkos pirkėjo požiūrį šiuo atveju būtų galima suformuoti paprastai:

Kompanija (ar privatus darbdavys) samdantys darbuotoja suteikia jam šansą uždirbti pelną tai kompanijai kartu gaunant dali pelno pačiam.

Tai jau šiek tiek komplikuoja situaciją :) Gaunasi, jog…

Vasario 6 dieną, šeštadienį 12val. tęsime įdomių paskaitų - diskusijų tradiciją ir šį kartą kalbėsime apie socialinio banditizmo mitus. Apie šių mitų atsiradima, jų svarbą, funkcijas ir naudą (ar nenaudą), jų plastiškumą. Skaitovas - Tomas Balkelis.

Tomas yra istorikas, mokslų daktaras, dirbantis Dublino Kolegijos universitete. Mokėsi Lietuvos, Anglijos, JAV ir Kanados universitetuose. Pastaruosius penkis metus dirbo Mančesterio universitete. Šiais metais Londono „Routledge” leidykla anglų kalba išleido jo knygą „The Making of Modern Lithuania“.

Šiandien T.Blindos vardas žinomas turbūt kiekvienam (kas neprisimena jau kultiniu tapusio sovietmečiu, 1972-aisiais, pastatyto TV filmo tuo pačiu pavadinimu?). Ši paskaita nagrinėja santykius tarp socialinio banditizmo ir tautos kūrimo. Aptariami būdai, kuriais politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie naudojami tautinių ir socialinių tapatybių kūrime.

Sekdamas „svieto lygintojo“ Tado Blindos (1846-1877) mito gimimą ir transformacijas, autorius teigia, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino gana reikšmingą vaidmenį tautinių bendrijų kūrime tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tirdamas mito plastiškumą, autorius teigia, kad herojiško plėšiko mitas, būdamas bendruomenės įsitikinimų apie save veidrodžiu, gali tapti galingesniu kultūrinės reprezentacijos įrankiu nei elitų pastangos šiam mitui suteikti fiksuotas ideologines prasmes.

Paskaita nemokama, vieta - jau tradiciniu tapęs Green Room pokalbių kambarys. Žemėlapis. Iki pasimatymo.

Papildymas 2010 Vasario 20:

Ačiu visiems dalyvavusiems, buvo šauni paskaita bei diskusija. Po paskaitos Tomas sutiko pasidalinti mintimis trumpame video interviu. Jį galite rasti pagal šia nuorodą.

Šioje paskaitoje buvo bandoma supažindinti klausytoją su esminiais finansiniais produktais, kurie šiandieną yra aktualūs daugumai iš mūsų. Pradžioje norėjosi, kad klausytojas pasigilintų į mus supantį ekonomikos pasaulį ir suprastų, kad neišvengiamai dalyvaujame bendrame ekonominiame procese ir nuo to proceso esame labai priklausomi.

Kadangi dabartinė ekonomika negali gyvuoti be mainų tarpininko – pinigų, padarėme išvadą: turime žinoti kaip su jais elgtis. Mokslas tiriantis pinigų ir kitokių turtų valdymą yra finansai. Deja, šios srities žinios ne visuomet visiems pasiekiamos arba yra sunkiai įsisavinamos. Bet suprasdami kai kurių finansinių produktų ypatumus, gal būt galėtume ne tik išvengti finansinių nemalonumų, bet ir sutaupyti.
Paskaita buvo padalinta į keturias dalis: draudimas, kreditas, pensijos ir investicijos. Suvokdami savo priklausomybę nuo pajamų, pabandėme įsivaizduoti kas nutiktų, jei jų netektume ilgesniam laikui. Nagrinėdami draudimus taip pat pasimokėme kaip apskaičiuoti optimalią gyvybės draudimo kainą. Šio pratimo esmė buvo suprasti, kad gyvybės draudimo suma nėra išgalvojama, o apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus unikalų gyvenimo būdą bei tuometinę jo situaciją.

Kredito klausimui teko didžioji paskaitos dalis. Tai itin aktualus produktas dabartinėje ekonominėje situacijoje, dėl to verta buvo pasigilinti plačiau. Pradžioje nagrinėjome kaip sudarytas kreditas, kaip kinta santykis tarp kapitalo ir palūkanų išmokėjimuose ir kaip sudaromos palūkanos. Buvo svarbu suprasti,  kad kredito laikotarpio pradžioje atiduodame žymiai daugiau palūkanų nei kapitalo. Palaipsniui santykis kinta ir termino pabaigoje kapitalas gražinamas sparčiau. Gyliau pažvelgėme į dabartinę nekilnojamojo turto krizę Airijoje. Šioje paskaitos dalyje talkino Andrius Kažukauskas ir padėjo aiškiau suvokti nekilnojamojo turto projekto NAMA Airijoje atsiradimą. Paskaita padėjo suprasti šio klaidinančio projekto esminius bruožus bei neišvengiamą jo poveikį valstybės…