Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Sakoma, kad ekonomikos, kaip ir moterų, nesuprasi, tačiau ekonomiką visgi rekomenduojama suprasti ir netgi to mokomės universitetuose. Aš pats irgi ilgai nesupratau ekonomikos, todėl nepretenduosiu į žinovus ir toliau. Netgi vienu metu išreiškiau tą fraze “ekonomika neturi logikos”. Ilgą laiką oponavau kitiems, kad ekonomikos neįmanoma prognozuoti, nes ekonominiai modeliai neveikia. Man buvo sakoma, kad su ekonomika sunkiau nei su gamtos mokslais, nes ten dėsniai pastovūs, o štai ekonomikoje – kintantys (reikštų jog nėra dėsnių). Mano kontraargumentas buvo, kad dėsniai yra visur, tik juos reikia rasti. Per pastarąjį pusmetį, perskaičius keletą gerų straipsnių, kilo minčių, kurios galėtų sustatyti viską į vietas ir sugrąžinti logiką į ekonomikos pasaulį. Tiesiog galbūt kažkur ne ten ieškojau(-jome) logikos arba nepakankamai įvertinome akivaizdžiai svarbius dalykus. Taigi apie viską iš eilės. Pasistengsiu neišsiplėsti, todėl būsiu kiek įmanoma taupus žodžiais.

Kodėl pavadinime pradėjau svarstyti apie protą ir jausmus/emocijas? Todėl, kad tai - universalu: vyrai - protas, moterys – emocijos/jausmai, tuo būdu papildo vienas kitą (galima kai kada ir atvirkščiai). Rytų filosofija turi yin ir yang koncepciją, kas reiškia jog esminių kultūrinių skirtumų šiuo klausimu turbūt yra nedaug. Galų gale, nesiruošiu brėžti Rubikono tarp proto ir jausmų, nes, sakykime, taip įdomiau gyventi.

Ekonomikoje buvo įprasta, kad racionalumas, t.y. protas valdo. Toks požiūris reiškia, kad, palikus sistemą savieigai, racionalumas nugalės ir viskas bus tik į gera. Tačiau puikiai žinome, kad taip nėra. Turbūt geriausias neracionalumo pavyzdys yra, kad kariauti nenaudinga, neracionalu, bet kariaujame. Policija turėtų būti nereikalinga, bet yra. O ką jau kalbėti apie taip vadinamus “žalingus” žmonių įpročius, kuriems nėra jokio…

Sveiki, šiemet galbūt truputi pavėluotai bet visgi skelbiame ekonominių spėjimų (kitaip megėjiškų prognozių) konkursą Airijai 2010 tiesiems metams. Kaip minėjau vėluojam bet nėra to blogo kas neišeitų į gerą - kadangi pirmas metų ketvirtis jau praėjo, mūsų konkursėlio prognuozuotojų spėjimai turėtu būti taiklesni bei tikslesni. Vadinasi laimėti bus sunkiau. Kaip ir pernai vykusio konkurso metu, laimėtojo prizas - gero airiško viskio butelaitis.

Nieko nelaukdamas pristatau reikalingus spėti ekonominius rodiklius. Šių metų konkursėlyje paliekame visus pernykščius bei pridedame porą naujų. Taigi visi norintys dalyvauti, parašykite šio straipsnio komentaruose kokie jūsų nuomone 2010 metais bus Airijos BVP, nedarbo lygis, pastatytų NT objektų skaičius, ir infliacija. Kad nebūtų per lengva :) turite atspėti dar ir 3 globalesnius ekonominius rodiklius - ECB palūkanų norma 2010 metų Gruodžio 31d, Euro/US dolerio santykis Londono biržoje 2010 metų Gruodžio 31d. bei naftos barelio kainą US doleriais New York’o biržoje 2010 metų Gruodžio 31d. :)

Taipogi primenu jog rezultatus vertinsime bei laimėtoją atrinksime pagal Dariaus pasiūlytą sistemą.

Spėjimų lauksime 2 savaitęs, iki Balandžio 21d. dalyvavimas nieko nekainuoja, galimas rezultatas - vertas dėmesio, taigi kviečiu visus išmėginti jėgas!

Beskaitydamas įdomų straipsnį jog nuolatiniai / gerai apmokami darbai JAV akivaizdžiai nyksta iš darbo rinkos, nusprendžiau pagaliau pabaigti jau senokai pradėta rašinį į šį blogą kuriame noriu išdėstyti kelias mintis apie darbuotojo / darbdavio aplinka šiandieninėje globalioje ekonomikoje.

Taipogi verta paminėti kad šios mintys yra daugiau apie privatų sektorių, nes valstybinis sektorius su savo unikalia darbo rinka :) reikalauja daugiau patirties tame turinčio apžvalgininko.

Kas yra darbo rinka? Tai tiesiog erdvė kurioje yra suinteresuotos pusės, viena norinti parduoti, kita norinti isigyti (beje kaip ir kiekviena kita rinka). Bendrai paėmus pardavėjas šiuo atveju yra savo patirtį, žinias bei paslaugas siūlantis darbo ieškotojas, o pirkėjas - potencialus darbdavys, norintis šias žinias bei patirtį panaudoti savo versle.

Dažniausiai čia ir baigiasi pardavėjo domėjimasis pirkėju. Jis tiesiog de facto isitikines jog nauda kurią pirkėjas gauna isigyjęs prekę, yra pirkėjo reikalas. Svarbu jog būtų mokama sutarta kaina. Taip buvo praeityje. Deja, ši rinka, kaip ir daugelis kitų - smarkiai keičiasi

Charles Hugh Smith ankščiau minėtame straipsnyje rašo jog JAV darbo rinką pakeitė technologijos, įvairių vėliau subliuškusių burbulų sukurtos “netikros” darbo vietos, bei darbdavių neužtikrintumas dėl ateities.

Tai, kad reikia pažinti pirkėją, tam jog sandėris būtų abipusiai naudingas pasakys bet kuris sėkmingas pardavėjas. O jei abipusės naudos nebus - sandėris beveik garantuotai bus trumpalaikis. Kogi reikia šiandieniniam darbdaviui? Beabejo viso privataus verslo galutinis tikslas yra uždirbti pelną. Todėl darbo rinkos pirkėjo požiūrį šiuo atveju būtų galima suformuoti paprastai:

Kompanija (ar privatus darbdavys) samdantys darbuotoja suteikia jam šansą uždirbti pelną tai kompanijai kartu gaunant dali pelno pačiam.

Tai jau šiek tiek komplikuoja situaciją :) Gaunasi, jog…

Nors praėjo jau daugiau negu metai, turbūt prisimenate, kad pernai buvo paskelbtas Airijos ekonomikos ateities prognozių konkursas, kuris buvo pavadintas “Kaip laimėti airiško viskio”. Kadangi Rimtos Kavos diskusijos nebuvo įsisiūbavusios, daugelis praleido šį konkursą, kuriam Saulius buvo paskelbęs griežtą deadline, remdamasis viskio, kaip rimto gėrimo, autoritetu.

Konkursui reikėjo pateikti šias prognozes: BVP, nedarbo lygio, infliacijos (defliacijos), ECB palūkanų normos ir naujai pastatytų namų skaičiaus. Galima buvo prognozuoti ir daugiau rodiklių, bet laimėtojui nustatyti buvo nurodyta, kad bus naudojami tik šie 5. Iš viso panoro dalyvauti/sureagavo tik 3 dalyviai: Saulius, Dima ir Darius. Dima pateikė tik 3 reikalaujamus rodiklius bei keletą kitų, o Saulius ir Darius tik reikalaujamus 5 (akivaizdu, kas rimtai žiūri į viskį:).

Kadangi jau visi 2009 Airijos ekonomikos vystymosi rodikliai jau žinomi (išskyrus kol kas preliminarų BVP), pats laikas nustatyti laimėtoją, nes viskis, net ir tūnodamas kažkur vėsiame rūsyje, privalo įgyti savininką.

Laimėtojui nustatyti nebuvo iš anksto sukurta jokių taisyklių, bet mes, būdami raštingi žmonės, galime paklūsti logikai ir konkurso eigoje. Kadangi buvo paskelbti 5 parametrai, tai sumažino lygiųjų tikimybę. Mano vertinimo siūlymas yra toks. Iš pradžių nustatomas kiekvieną rodiklį arčiausiai oficialaus nurodęs dalyvis. Esant lygiųjų būsenai, būtų vertinami nukrypimų nuo teisingų skaičių dydžiai.

Taigi, pirmiausia, kokie gi tie 5 oficialūs Airijos ekonomikos rodikliai 2009m.:

BVP (tiesa, kol kas preliminarus) smuko -7.1%

Nedarbas 2009 pabaigoje (patikslintais duomenimis) buvo 13.1%

Infliacija buvo -5% (t.y. defliacija)

Pastatytų namų vienetų buvo 26,820

ECB palūkanų norma metų pabaigoje buvo 1%

Spėjikų nurodyti rodikliai buvo šie:

Rodiklis                         Saulius                          Dima                         Darius

BVP                                -6.5%                         -10-12%                        -8%

Nedarbas                         11%                          <400,000*                   12%

Infliacija                           1%                               +-1%*                        -1.5%

Namų vienetai             20,000                        …

Šioje paskaitoje buvo bandoma supažindinti klausytoją su esminiais finansiniais produktais, kurie šiandieną yra aktualūs daugumai iš mūsų. Pradžioje norėjosi, kad klausytojas pasigilintų į mus supantį ekonomikos pasaulį ir suprastų, kad neišvengiamai dalyvaujame bendrame ekonominiame procese ir nuo to proceso esame labai priklausomi.

Kadangi dabartinė ekonomika negali gyvuoti be mainų tarpininko – pinigų, padarėme išvadą: turime žinoti kaip su jais elgtis. Mokslas tiriantis pinigų ir kitokių turtų valdymą yra finansai. Deja, šios srities žinios ne visuomet visiems pasiekiamos arba yra sunkiai įsisavinamos. Bet suprasdami kai kurių finansinių produktų ypatumus, gal būt galėtume ne tik išvengti finansinių nemalonumų, bet ir sutaupyti.
Paskaita buvo padalinta į keturias dalis: draudimas, kreditas, pensijos ir investicijos. Suvokdami savo priklausomybę nuo pajamų, pabandėme įsivaizduoti kas nutiktų, jei jų netektume ilgesniam laikui. Nagrinėdami draudimus taip pat pasimokėme kaip apskaičiuoti optimalią gyvybės draudimo kainą. Šio pratimo esmė buvo suprasti, kad gyvybės draudimo suma nėra išgalvojama, o apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus unikalų gyvenimo būdą bei tuometinę jo situaciją.

Kredito klausimui teko didžioji paskaitos dalis. Tai itin aktualus produktas dabartinėje ekonominėje situacijoje, dėl to verta buvo pasigilinti plačiau. Pradžioje nagrinėjome kaip sudarytas kreditas, kaip kinta santykis tarp kapitalo ir palūkanų išmokėjimuose ir kaip sudaromos palūkanos. Buvo svarbu suprasti,  kad kredito laikotarpio pradžioje atiduodame žymiai daugiau palūkanų nei kapitalo. Palaipsniui santykis kinta ir termino pabaigoje kapitalas gražinamas sparčiau. Gyliau pažvelgėme į dabartinę nekilnojamojo turto krizę Airijoje. Šioje paskaitos dalyje talkino Andrius Kažukauskas ir padėjo aiškiau suvokti nekilnojamojo turto projekto NAMA Airijoje atsiradimą. Paskaita padėjo suprasti šio klaidinančio projekto esminius bruožus bei neišvengiamą jo poveikį valstybės…

Sveiki. Vėl paskaita :) Paskutinėje šiais 2009-taisiais metais paskaitoje “Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai” kalbėsime apie labai kasdieniškus dalykus - asmeninius finansus. Paskaitos metu bus diskutuojama apie pagrindinių finansinių produktų atsiradimą, esmę, poreikį ir veiksmingumą. Taip pat paliesime ir kitus susijusius ekonomikos klausimus, pasigilinsime i dabartinę Airijos nekilnojamojo turto rinka bei jos problemas.

Paskaita / diskusija nemokama visiems norintiems apsilankyti, vyks Lapkričio 28 dieną, Šeštadieni, pradžia 11 val. Diskusijos vieta - The Green Room esanti pokalbių salė. Žemėlapis šiuo adresu.

Kaip visada, jei planuojate atvykti būtu šaunu jog informuotumėt mus apie tai elektroniniu laišku mes@rimtakava.net

Iki greito pasimatymo.