Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Sakoma, kad ekonomikos, kaip ir moterų, nesuprasi, tačiau ekonomiką visgi rekomenduojama suprasti ir netgi to mokomės universitetuose. Aš pats irgi ilgai nesupratau ekonomikos, todėl nepretenduosiu į žinovus ir toliau. Netgi vienu metu išreiškiau tą fraze “ekonomika neturi logikos”. Ilgą laiką oponavau kitiems, kad ekonomikos neįmanoma prognozuoti, nes ekonominiai modeliai neveikia. Man buvo sakoma, kad su ekonomika sunkiau nei su gamtos mokslais, nes ten dėsniai pastovūs, o štai ekonomikoje – kintantys (reikštų jog nėra dėsnių). Mano kontraargumentas buvo, kad dėsniai yra visur, tik juos reikia rasti. Per pastarąjį pusmetį, perskaičius keletą gerų straipsnių, kilo minčių, kurios galėtų sustatyti viską į vietas ir sugrąžinti logiką į ekonomikos pasaulį. Tiesiog galbūt kažkur ne ten ieškojau(-jome) logikos arba nepakankamai įvertinome akivaizdžiai svarbius dalykus. Taigi apie viską iš eilės. Pasistengsiu neišsiplėsti, todėl būsiu kiek įmanoma taupus žodžiais.

Kodėl pavadinime pradėjau svarstyti apie protą ir jausmus/emocijas? Todėl, kad tai - universalu: vyrai - protas, moterys – emocijos/jausmai, tuo būdu papildo vienas kitą (galima kai kada ir atvirkščiai). Rytų filosofija turi yin ir yang koncepciją, kas reiškia jog esminių kultūrinių skirtumų šiuo klausimu turbūt yra nedaug. Galų gale, nesiruošiu brėžti Rubikono tarp proto ir jausmų, nes, sakykime, taip įdomiau gyventi.

Ekonomikoje buvo įprasta, kad racionalumas, t.y. protas valdo. Toks požiūris reiškia, kad, palikus sistemą savieigai, racionalumas nugalės ir viskas bus tik į gera. Tačiau puikiai žinome, kad taip nėra. Turbūt geriausias neracionalumo pavyzdys yra, kad kariauti nenaudinga, neracionalu, bet kariaujame. Policija turėtų būti nereikalinga, bet yra. O ką jau kalbėti apie taip vadinamus “žalingus” žmonių įpročius, kuriems nėra jokio…

Sveiki, Rimta Kava tęsia atvirų paskaitų “Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai” ciklą. Šį kartą tai ne paskaita, o pokalbis-susitikimas. Birželio 14 dieną, pirmadienio vakare kviečiame susirinkti ir pakalbėti apie muziką. Mums džiugu pranešti, kad tą vakarą pas mus svečiuosis muziką kuriantys ir atliekantys žmonės:  Andrius Mamontovas ir Nojus. Andrius prisijungs prie mūsų po koncerto Dubline birželio 13-tą dieną. Kaip visada žadame puikią nuotaiką ir įdomią diskusiją.

Susitikimas yra nemokamas ir atviras visiems. Tačiau kadangi vietų skaičius yra ribotas, prašome iš anksto registruotis elektroninio pašto adresu kava@rimtakava.net ir laukti patvirtinimo. Iki pasimatymo!

Šis straipsnis yra ankstesnio straipsnio, vadinkime jį įvadiniu, apie ugnikalnius tęsinys. Eyjafjallajokull ugnikalnis (kurio pavadinimą lietuviai turėtų nesunkiai išmokti ištarti “ejafjatlajokutl”:) su trenksmu išsiveržė balandžio 14 dieną ir nesustodamas veržėsi ilgiau nei mėnesį iki gegužės 23d. Nors šiuo metu ugnikalnis nebesiveržia ir pelenais nebespjaudo, užmigusiu jo laikyti negalima, nes vis dar veržiasi vandens garai bei giliai žemėje fiksuojami silpni žemės drebėjimai, todėl bet kuriuo momentu išsiveržimas gali atsinaujinti. Istoriniai duomenys byloja, kad šis ugnikalnis gali veržtis su pertraukomis labai ilgai, net iki pusantrų metų. Tačiau kadangi jis bent laikinai nurimo, galima pasvarstyti ko Žemės (pirmiausia turbūt Europos) gyventojai išmoko ar sužinojo.

Pirmiausia visi pamatėme, kaip stipriai esame priklausomi nuo poreikio ar būtinybės skraidyti (kas darbo reikalais, kas laisvalaikio). Tuo pačiu pamatėme, kokį chaosą gali sukelti net laikini oro erdvės uždarymai. Apie avialinijų nuostolius rašiau ankstesniame straipsnyje ir su kiekvienu draudimu tie nuostoliai didėjo. Neliko nieko kita, kaip su tokia situacija susitaikyti ir gyventi įprastą gyvenimą, žinant, kad bet kuriuo momentu įmanoma užstrigti svečioje šalyje. Žymiai idomiau buvo stebėti avialinijų veiksmus ir retoriką, reaguojant į oro erdvės apribojimus. Iškart po Eyjafjallajokull išsiveržimo buvo pilnai sustabdyti visi skrydžiai Europoje, nes, remiantis aviacijos taisyklėmis Europoje, tolerancija vulkaniniams pelenams buvo “nulinė”. Užsitęsus išsiveržimui greitai visi suprato, kad tai negerai. Šioje vietoje reikia priminti, kad kalčiausios šioje situacijoje buvo būtent avialinijos, kurias islandai daugybę kartų perspėjo dėl limitų/standartų būtinybės, tik tai niekam nerūpėjo visuotinio pakilimo ir gerovės laikais. Tačiau vietoje to, kad avialinijos ir lėktuvų variklių inžinieriai lėktų į laboratorijas testuoti variklių, susėdę nusprendė, koks vulkaninių pelenų…

Šiuolaikinių informacijos priemonių, pirmiausia Interneto, dėka informacija ir visos iš to kylančios pasekmės plinta šviesos greičiu tikrąja to žodžio prasme. Nespėjau dar atsikelti ketvirtadienį ryte (balandžio 15d.), kai sulaukiau boso skambučio apie ugnikalnio (kitaip vulkano) išsiveržimą. Kadangi esame atmosferos tyrimų grupė, nieko keisto, kad buvo paskelbta “karinė stebėjimų padėtis”. Taigi, išsiveržė Eyjafjallajokull ugnikalnis (pavadinimą ištarti mokiausi gal 10min:). Tikslumo dėlei reikėtų pasakyti, kad pirmą kartą jis kukliai išsiveržė dar kovo 20d. Kadangi jis veržėsi kukliai ir prieinamoje vietovėje, ekstremalai padarė nuostabių nuotraukų. Na, o mes užfiksavome keletą nedidelių vulkaninės sieros koncentracijų epizodų savo tyrimų stotyje. Viskas butų taip ir pasibaigę, nes ugnikalnis nurimo balandžio 12d. Bet … sukaupęs jėgų driokstelėjo po poros dienų šiek tiek kitoje vietoje (už 8km) po 200 metrų storio ledynu 10-20 kartų didesne jėga nei pirmą kartą.

Štai  čia ir prasidėjo. Antrasis išsiveržimas buvo sprogstamojo pobūdžio (explosive erruption), todėl į aukštesniuosius atmosferos sluoksnius buvo išmestas didelis pelenų kiekis. Pelenai susidaro, kai iki 1200C įkaitusi magma susiduria su lediniu vandeniu (kaip žinia, ugnikalnis išsiveržė po ledynu). Šio ugnikalnio Žemės palydovo darytoje nuotraukoje Terra MODIS true color image (courtesy of Dundee University) aiškiai matyti purvina srovė slenkanti aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose Europos žemyno link. Kadangi lėktuvai skraido panašiame aukštyje, kur pateko pelenai, buvo sustabdytas oro eismas, nes vulkaniniai pelenai ne tik kenkia lėktuvų varikliams, bet netgi juos sustabdo, o tuomet lėktuvai ore nesilaiko ir krenta žemėn. Vulkaninių pelenų lydymosi temperatūra (1200C) yra žymiai aukštesnė nei esanti reaktyvinių lėktuvų varikliuose, todėl jie aplimpa variklio detales ir juos gadina (šiuo atveju propeleriniai lėktuvai yra…

Sveiki, šiemet galbūt truputi pavėluotai bet visgi skelbiame ekonominių spėjimų (kitaip megėjiškų prognozių) konkursą Airijai 2010 tiesiems metams. Kaip minėjau vėluojam bet nėra to blogo kas neišeitų į gerą - kadangi pirmas metų ketvirtis jau praėjo, mūsų konkursėlio prognuozuotojų spėjimai turėtu būti taiklesni bei tikslesni. Vadinasi laimėti bus sunkiau. Kaip ir pernai vykusio konkurso metu, laimėtojo prizas - gero airiško viskio butelaitis.

Nieko nelaukdamas pristatau reikalingus spėti ekonominius rodiklius. Šių metų konkursėlyje paliekame visus pernykščius bei pridedame porą naujų. Taigi visi norintys dalyvauti, parašykite šio straipsnio komentaruose kokie jūsų nuomone 2010 metais bus Airijos BVP, nedarbo lygis, pastatytų NT objektų skaičius, ir infliacija. Kad nebūtų per lengva :) turite atspėti dar ir 3 globalesnius ekonominius rodiklius - ECB palūkanų norma 2010 metų Gruodžio 31d, Euro/US dolerio santykis Londono biržoje 2010 metų Gruodžio 31d. bei naftos barelio kainą US doleriais New York’o biržoje 2010 metų Gruodžio 31d. :)

Taipogi primenu jog rezultatus vertinsime bei laimėtoją atrinksime pagal Dariaus pasiūlytą sistemą.

Spėjimų lauksime 2 savaitęs, iki Balandžio 21d. dalyvavimas nieko nekainuoja, galimas rezultatas - vertas dėmesio, taigi kviečiu visus išmėginti jėgas!

Beskaitydamas įdomų straipsnį jog nuolatiniai / gerai apmokami darbai JAV akivaizdžiai nyksta iš darbo rinkos, nusprendžiau pagaliau pabaigti jau senokai pradėta rašinį į šį blogą kuriame noriu išdėstyti kelias mintis apie darbuotojo / darbdavio aplinka šiandieninėje globalioje ekonomikoje.

Taipogi verta paminėti kad šios mintys yra daugiau apie privatų sektorių, nes valstybinis sektorius su savo unikalia darbo rinka :) reikalauja daugiau patirties tame turinčio apžvalgininko.

Kas yra darbo rinka? Tai tiesiog erdvė kurioje yra suinteresuotos pusės, viena norinti parduoti, kita norinti isigyti (beje kaip ir kiekviena kita rinka). Bendrai paėmus pardavėjas šiuo atveju yra savo patirtį, žinias bei paslaugas siūlantis darbo ieškotojas, o pirkėjas - potencialus darbdavys, norintis šias žinias bei patirtį panaudoti savo versle.

Dažniausiai čia ir baigiasi pardavėjo domėjimasis pirkėju. Jis tiesiog de facto isitikines jog nauda kurią pirkėjas gauna isigyjęs prekę, yra pirkėjo reikalas. Svarbu jog būtų mokama sutarta kaina. Taip buvo praeityje. Deja, ši rinka, kaip ir daugelis kitų - smarkiai keičiasi

Charles Hugh Smith ankščiau minėtame straipsnyje rašo jog JAV darbo rinką pakeitė technologijos, įvairių vėliau subliuškusių burbulų sukurtos “netikros” darbo vietos, bei darbdavių neužtikrintumas dėl ateities.

Tai, kad reikia pažinti pirkėją, tam jog sandėris būtų abipusiai naudingas pasakys bet kuris sėkmingas pardavėjas. O jei abipusės naudos nebus - sandėris beveik garantuotai bus trumpalaikis. Kogi reikia šiandieniniam darbdaviui? Beabejo viso privataus verslo galutinis tikslas yra uždirbti pelną. Todėl darbo rinkos pirkėjo požiūrį šiuo atveju būtų galima suformuoti paprastai:

Kompanija (ar privatus darbdavys) samdantys darbuotoja suteikia jam šansą uždirbti pelną tai kompanijai kartu gaunant dali pelno pačiam.

Tai jau šiek tiek komplikuoja situaciją :) Gaunasi, jog…