Rimta Kava Internete

Finansai, Ekonomika, Inovacija

Savaitgalį pasirodė trumpa žinutė apie LLRI siūlymus privatizuoti valstybinius Lietuvos miškus. Kaip mylinti gamtą ir besidominti su aplinką susijusiomis problemomis, jaučiuosi atsakinga pakomentuoti šiuos LLRI pasiūlymus.
Visų pirma, kokie šie pasiūlymai? “Kadangi ūkinių miškų auginimas, priežiūra ir medienos realizavimas yra verslo šaka, tai neturėtų būti valstybės institucijų funkcija, todėl juos būtina privatizuoti. Kitų miškų (apsauginių, rezervatų ir specialios paskirties) valdyme turėtų būti remiamasi kuo mažesnio valstybės įsikišimo principu leidžiant privatiems subjektams atlikti didžiąją dalį funkcijų. […]Privatizuoti visus ūkinės paskirties miškus (71,7 proc. visų Lietuvos miškų) paliekant valstybės institucijų atsakomybėje tik išskirtinius objektus, gamtos paminklus. Tokiu būdu atsirastų galimybė žymiai sumažinti urėdijų darbuotojų skaičių, sutaupyti lėšų.“
Miškų privatizavimas grindžiamas tuo, kad miškų valdymas nėra valstybės funkcija, t.y. miškai nereikalingi vykdyti valstybės veiklą, todėl, pasak LLRI, miškai neturėtų priklausyti valstybei. Šioje vietoje pamirštama, kad į miškų suteikiamą naudą pretenduoja ir eiliniai šalies gyventojai. Kiekvienas iš mūsų neįsivaizduoja poilsio be miško suteikiamų malonumų… O daugeliui iš mūsų tai yra ir pragyvenimo šaltinis.
LLRI pamiršta diskutuoti apie tai, kas turi moralinę teisę į miškus. Miškas nėra produktas, kurį galima sukurti per kelis metus. Brandžiam miškui susiformuoti reikia nuo 200 iki 500 metų.  Kaip rinkoje įvertinti tokio miško kainą? Ar rinkos medienos kaina būtų pakankama? Jei miškai būtų privatizuoti, verslas įgautų visas su miškų eksploatavimu susijusias teises… Ar galima tikėtis kad privatus miškas bus atviras visiems norintiems juo pasivaikščioti? Ir šiandien, nors įstatymai neleidžia, ne vienas Lietuvos gyventojas pretenduoja į valstybinius Lietuvos miškus, paežeres ir paupius… Asmeniškai teko susidurti su aršiais šių valstybinių teritorijų „savininkais“ praėjusią vasarą. Ar…

Vasario 6 dieną, šeštadienį 12val. tęsime įdomių paskaitų - diskusijų tradiciją ir šį kartą kalbėsime apie socialinio banditizmo mitus. Apie šių mitų atsiradima, jų svarbą, funkcijas ir naudą (ar nenaudą), jų plastiškumą. Skaitovas - Tomas Balkelis.

Tomas yra istorikas, mokslų daktaras, dirbantis Dublino Kolegijos universitete. Mokėsi Lietuvos, Anglijos, JAV ir Kanados universitetuose. Pastaruosius penkis metus dirbo Mančesterio universitete. Šiais metais Londono „Routledge” leidykla anglų kalba išleido jo knygą „The Making of Modern Lithuania“.

Šiandien T.Blindos vardas žinomas turbūt kiekvienam (kas neprisimena jau kultiniu tapusio sovietmečiu, 1972-aisiais, pastatyto TV filmo tuo pačiu pavadinimu?). Ši paskaita nagrinėja santykius tarp socialinio banditizmo ir tautos kūrimo. Aptariami būdai, kuriais politinis ir kultūrinis elitas socialinius banditus ir jų folklorizuotas legendas transformuoja į tautinius mitus, kurie naudojami tautinių ir socialinių tapatybių kūrime.

Sekdamas „svieto lygintojo“ Tado Blindos (1846-1877) mito gimimą ir transformacijas, autorius teigia, kad herojiškų plėšikų mitai suvaidino gana reikšmingą vaidmenį tautinių bendrijų kūrime tose visuomenėse, kuriose etniniai konfliktai atliepė socialines įtampas. Tirdamas mito plastiškumą, autorius teigia, kad herojiško plėšiko mitas, būdamas bendruomenės įsitikinimų apie save veidrodžiu, gali tapti galingesniu kultūrinės reprezentacijos įrankiu nei elitų pastangos šiam mitui suteikti fiksuotas ideologines prasmes.

Paskaita nemokama, vieta - jau tradiciniu tapęs Green Room pokalbių kambarys. Žemėlapis. Iki pasimatymo.

Papildymas 2010 Vasario 20:

Ačiu visiems dalyvavusiems, buvo šauni paskaita bei diskusija. Po paskaitos Tomas sutiko pasidalinti mintimis trumpame video interviu. Jį galite rasti pagal šia nuorodą.

Šioje paskaitoje buvo bandoma supažindinti klausytoją su esminiais finansiniais produktais, kurie šiandieną yra aktualūs daugumai iš mūsų. Pradžioje norėjosi, kad klausytojas pasigilintų į mus supantį ekonomikos pasaulį ir suprastų, kad neišvengiamai dalyvaujame bendrame ekonominiame procese ir nuo to proceso esame labai priklausomi.

Kadangi dabartinė ekonomika negali gyvuoti be mainų tarpininko – pinigų, padarėme išvadą: turime žinoti kaip su jais elgtis. Mokslas tiriantis pinigų ir kitokių turtų valdymą yra finansai. Deja, šios srities žinios ne visuomet visiems pasiekiamos arba yra sunkiai įsisavinamos. Bet suprasdami kai kurių finansinių produktų ypatumus, gal būt galėtume ne tik išvengti finansinių nemalonumų, bet ir sutaupyti.
Paskaita buvo padalinta į keturias dalis: draudimas, kreditas, pensijos ir investicijos. Suvokdami savo priklausomybę nuo pajamų, pabandėme įsivaizduoti kas nutiktų, jei jų netektume ilgesniam laikui. Nagrinėdami draudimus taip pat pasimokėme kaip apskaičiuoti optimalią gyvybės draudimo kainą. Šio pratimo esmė buvo suprasti, kad gyvybės draudimo suma nėra išgalvojama, o apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus unikalų gyvenimo būdą bei tuometinę jo situaciją.

Kredito klausimui teko didžioji paskaitos dalis. Tai itin aktualus produktas dabartinėje ekonominėje situacijoje, dėl to verta buvo pasigilinti plačiau. Pradžioje nagrinėjome kaip sudarytas kreditas, kaip kinta santykis tarp kapitalo ir palūkanų išmokėjimuose ir kaip sudaromos palūkanos. Buvo svarbu suprasti,  kad kredito laikotarpio pradžioje atiduodame žymiai daugiau palūkanų nei kapitalo. Palaipsniui santykis kinta ir termino pabaigoje kapitalas gražinamas sparčiau. Gyliau pažvelgėme į dabartinę nekilnojamojo turto krizę Airijoje. Šioje paskaitos dalyje talkino Andrius Kažukauskas ir padėjo aiškiau suvokti nekilnojamojo turto projekto NAMA Airijoje atsiradimą. Paskaita padėjo suprasti šio klaidinančio projekto esminius bruožus bei neišvengiamą jo poveikį valstybės…

Sveiki. Vėl paskaita :) Paskutinėje šiais 2009-taisiais metais paskaitoje “Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai” kalbėsime apie labai kasdieniškus dalykus - asmeninius finansus. Paskaitos metu bus diskutuojama apie pagrindinių finansinių produktų atsiradimą, esmę, poreikį ir veiksmingumą. Taip pat paliesime ir kitus susijusius ekonomikos klausimus, pasigilinsime i dabartinę Airijos nekilnojamojo turto rinka bei jos problemas.

Paskaita / diskusija nemokama visiems norintiems apsilankyti, vyks Lapkričio 28 dieną, Šeštadieni, pradžia 11 val. Diskusijos vieta - The Green Room esanti pokalbių salė. Žemėlapis šiuo adresu.

Kaip visada, jei planuojate atvykti būtu šaunu jog informuotumėt mus apie tai elektroniniu laišku mes@rimtakava.net

Iki greito pasimatymo.

Apie tai, jog norint padaryti internetinius naujienų portalus pelningais galvojama apmokestinti jų turinį, kalbos sklando jau seniai. Argumentai: jog tik taip galima išlaikyti kokybiškas žinias internete. Kuo toliau tuo labiau aiškėja kad tradiciniai popieriniai laikraščiai nebespėja su žinių / naujienų poreikiu (kuris iš “anksti ryte” pavirto į “čia ir dabar”) bei baigia išnykti kaip tokia priemonė. Medijos korporacijos ieško būdų keltis į elektroninę erdvę. Tačiau čia galiojančios taisyklės smarkiai skiriasi nuo “žemiskujų”. Ir dominuojantys lyderiai čia jau visai kiti.
Praėjusio savaitgalio intervių su Rupert Murdoch, žmogmi - popierinės medijos lyderiu pasaulyje, kalbama jog jis pradės kova internete su Google ir kitomis paieškos sistemomis nes dabartinė padėtis neleidžia daug užsidirbti iš turinio internete (kur manau jis visgi bandys perkraustyti savo medijos imperiją). Pasak magnato turinys turi būti apmokesatintas. Pagalvojau: ar tai tik nesupratimas kaip veikia informacijos sklaida internete ir kad čia jau egzistuoja jam lygiavertės korporacijos (pav. Google) ar visgi bandymas paskutinio pasispardymo pagalba pakeisti informacijos sklaidos internete taisykles?

“Gelbėkime planetą” šaukia žalieji bei kiti aplinkos aktyvistai, siekdami atkreipti dėmesį į globalinio klimato atšilimo gresiančias pasekmes. Kaip bebūtų keista, iš tikrųjų reikia gelbėtis mums patiems, o ne planetą. Gyvybė Žemėje egzistuoja apytikriai 3.5mlrd. metų ir nėra pagrindo manyti, jog artimiausiu metu kas nors pasikeis. Gyvybė Žemėje per savo gyvavimo istoriją pergyveno dar ne tokius kataklizmus, todėl šiuo metu stebimas ir prognozuojamas klimato atšilimas bus tik eilinis įvykis Žemės chronologijoje. Astronominiame kalendoriuje gyvybė Žemėje egzistuos dar mažiausiai 0.5-1.0 mlrd. metų, vėliau gyvybei pasidarys per karšta (kaip šiuo metu yra Merkurijuje), o po 4mrld. metų Žemė beveik garantuotai nustos egzistuoti.

Turbūt daugelis esate girdėję, jog gruodžio pradžioje Kopenhagoje vyks klimato kaitos konferencija, kuri turėtų svarstyti Kioto sutarties pratęsimą. Todėl diskusija šiuo metu keliama į kitą lygmenį, t.y. ne kaip grąžinti globalinį klimatą į istoriškai pagrįstus rėmus (kaip buvo maždaug prieš 150-200m.), o kaip išvengti nekontroliuojamo klimato atšilimo, kuomet žmonijai gresia realus pavojus jei ne išnykti, tai bent grižti į akmens amžiaus lygį.  Mokslininkai, tiriantys klimatą, vieningai sutaria, kad riba, už kurios beveik garantuotai prasidės nekonktroliuojamas klimato atšilimas, yra +2C aukščiau prieš-industrinės epochos temperatūros (prieš 150-200m.). Kiek plačiau šie skaičiai buvo aptarti anksčiau. Temperatūra Žemėje yra tiesiogiai susijusi su atmosferoje esančiomis CO2 dujomis, todėl noredami neviršyti +2C ribos, galime papildyti atmosferą ne daugiau kaip 750mlrd. tonų (750Gt) CO2 dujų. Šis didelis skaičius savaime nieko nereiškia, jei nepalyginsime su kiekiu, papildančiu atmosferą kasmet, t.y. maždaug 30Gt, kuris reiškia, jog teturime 25 metų “atsargą”. Kadangi visiems aišku, jog nuo bet kurių metų sausio 1d. nepavyks “užsukti CO2…