Jau tampa tradicija, kad ekonominių spėjimų konkurso rezultatai paskelbiami kovo pabaigoje ne tik todėl, kad BVP rodiklis Airijoje skelbiamas labai vėlai (turbūt trūksta etatų statistikams:), o labiausiai dėl to, kad nežiūrint didelio spėjamų makro ekonominių parametrų skaičiaus, laimėtojas nepaaiškėja iki pat paskutinio rodiklio (BVP) paskelbimo. Esame tokie talentingi spėjikai, kad atkakli kova vyksta iki pabaigos. Beje, kai kuriuos rodiklius teko aktyviai stebėti Naujųjų Metų išvakarėse, nes kitaip būtų sunku juos rasti (pvz. €/$ santykį gruodžio 31d., kurį tik didelio tikslumo dėka atspėjo Andrius)
Praeitų metų spėjimo konkursas buvo patobulintas anonimišku spėjimų surinkimu ir spėjikai neturėjo galimybės “paderinti” savo spėjimų. Nežiūrint to, spėjimai buvo labai artimi, išskyrus kaip visada radikalius Dimos spėjimus.
Praėjusieji metai buvo ne itin dėkingi spėjimams, nes Graikijos skolų krizė ir po to sekę gana nervingi ES veiksmai lėmė nemažas makro ekonominių pokyčių korekcijas. Nors gaisras buvo prigesintas, smilkstantis laužas aiškiai parodė, kad ES finansų sistema negali būti valdoma be koordinuotų ir centralizuotų veiksmų. Jeigu jau džiaugiamės ES nauda dėl ilgiausio taikos laikotarpio Europoje, teks priimti ir finansinės drausmės apynasrį, kad tokių krizių kaip Airijoje, Graikijoje ir panašiose valstybėse būtų kuo mažiau. Nebent kam nors patinka amerikietiški ekonomikos kalneliai.
Kaip ir anksčiau, nugalėtojas skelbiamas pagal tiksliausių spėjimų skaičių, o rikiuojant spėjikus buvo naudojamas ir antras tiksliausias spėjimas. Nors kova vyko iki pat pabaigos, nugalėtojas paaiškėjo pagal tiksliausius spėjimus. Rezultatai pateikiami kaip visada lentelėje, kurioje galima rasti ir atitinkamas nuorodas.
Taigi, konkurso nugalėtoju nekukliai skelbiamas eilučių autorius DARIUS ČEBURNIS, tiksliausiai atspėjęs keturis rodiklius. Tokiu būdu geriausių spėjikų eilė yra:
Darius-Andrius-Saulius-TomasB-Laura-TomasG-Dima.
Labai neblogai pasirodė debiutantas Tomas B,…
Naujausios ir radikaliausios mokslinės teorijos sako, jog visiškai įmanoma, kad Žemės planeta su visomis gyvybės formomis ir visa Visata yra tik holograma – kitų, aukštesnio intelekto formų sukamas filmas. Teorija remiasi pamatiniais kvantinės mechanikos dėsniais, taikant juos Visatos masteliuose, tačiau teorija - nepatikrinama. Tikriausiai noras kurti panašias teorijas atsiranda ne vien dėl mokslinio smalsumo, kaip surėdytas pasaulis, bet ir dėl žmonių polinkio į iliuzijĄ. Ne vien mokslininkai linkę keliauti į iliuzijų pasaulį, kiekviena namų šeimininkė, žiūrinti meksikietiškus serialus ir gyvenanti herojų gyvenimus, noriai ten svečiuojasi. Galbūt tai bendražmogiška ir atsiranda dėl sudėtingų biocheminių ryšių, vykstančių smegenyse. Kuo sudėtingesni ryšiai ir aukštesnis intelektas, tuo labiau iš kojų verčiančios iliuzijos kuriamos. Tad ar verta stebėtis, kad kasdieniame gyvenime žmonės siekia gerovĖs iliuzijos, o ekonomistai net nukalė terminą “gerovės visuomenė”. Kol kas tokia visuomenė egzistuoja su išlygomis tik labiausiai išsivysčiusiose valstybėse, kaip antai Skandinavijos šalys, Šveicarija ar panašios, tačiau faktas, kad visos šalys, neišskiriant ir Lietuvos ar Kinijos, deklaruoja tokios visuomenės siekiamybę.
Kaip atsirado gerovės visuomenė ir kodėl ji tokia įmanoma bent jau atskirai paimtoje šalyje ar jų grupėje? Iš tiesų, tokios visuomenės kūrimas pvz. Skandinavijoje užtruko daug laiko ir didelių tos šalies piliečių pastangų. Tačiau atidžiau pažiūrėjus akivaizdu, kad gerovės visuomenė nėra tvari izoliuotoje šalyje, o tuo labiau neįmanoma planetos mastu. Planetos mastu tai neįmanoma dėl išteklių stokos - vien tam, kad visi planetos gyventojai gyventų kaip išsivysčiusių šalių visuomenės, kurios dar net ne visos pasiekė visuotinės gerovės lygį, prireiktų 5 planetų išteklių. Vadinasi, atskirai paimtoje šalyje gerovės visuomenė gali egzistuoti tik kitų šalių sąskaita.…
Plečiant nemirtingumo ribas
2011-08-24, kiek komentatorių? (2)
Anot psichoanalitiko Eric Berne’o kiekviename žmoguje yra trys fundamentalūs pasąmoningi įsitikinimai, kurie neišvengiamai įtakoja mūsų kasdieniams sprendimams ir veiksmams nepriklausomai nuo mūsų sąmoningų norų. Tai: Aš esu labai gražus, Aš esu labai protingas, Aš esu nemirtingas. Paskutinis skamba ypač keistai. Kiekvienas žmogus, pasikrapštęs savo jausmuose ras norą palikti kažkokį pėdsaką šiame pasaulyje. Noras būti bent kiek įamžintam matomas antkapių statyme. Įamžindami mirusiuosius mes tikimės būti įamžinti panašiai. Kitas būdas yra tapti įžymiam ir būti įrašytam istorijoje, ar bent darbovietės istorijoje, kur žmogus siekė karjeros ir taip “ryškino” savo pėdsaką. Toks įgimtas slaptas įsitikinimas išlenda visur: architektūroje, dailėje, paminkluose, muzikoje, religijose, sodininkystėje ir pagaliau - troškimuose tęsti savo giminę bei perduoti genų estafetę. Tai sunkiai aprėpiama erdvė diskusijoms, dėl to verta gilintis tik į atskirus aspektus. Vienas iš tokių – žmogaus nemirtingumo proveržiai dabartinėse technologijose.
Ryškiausias pavyzdys šiai dienai yra IBM metamos pajėgos į neurosinaptinių kompiuterių kurimą (nuoroda). Neuronai yra mūsų smegenų ląstelės, saugančios informaciją, o sinapsės - jungiantis jas ryšys. Tony Buzan’as - gyvas kūrybiškumo viršunes pavyzdys, seniai įrodinėja, kad kuo labiau sugebame kurti tuos ryšius (sinapses) tarp neuronų, tuo kurybiškesni esame ir sugebame efektyviau spręsti visus sunkumus gyvenime. Jo efektyvi mokymosi sistema Mindmaps yra paremta būtent šiuo biologiniu principu. Kompiuteris, kuris veiks tokiu principu, galės mokytis ir pažinti, kaip tai daro žmogaus smegenys. Dabar jau nesunkiai galima įsivaizduoti, kad tobulinant tokią racionalią mašiną artėjama prie dirbtinio intelekto sukūrimo, kuris, manau, puikiai pritaps robotechnikoje. Šalia praktinės roboto svarbos žmogaus ūkyje yra ir minėtas psichologinis aspektas – aš esu nemirtingas. Paskutinė nemirtingumo išraiškos forma…
Sveiki, Rimta Kava tęsia atvirų paskaitų “Kaip veikia šiuolaikiniai daiktai” ciklą ir kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Airijoje kviečiame susitikti ir pakalbėti apie šalių ekonominį konkurencingumą bei investicijų pritraukimą.
Susitikime dalyvaus „Investuok Lietuvoje“ atstovai: generalinis direktorius Mantas Nocius bei investicijų departamento direktorius Audrius Masiulionis; diskusijų klubo “Rimta Kava” nariai.
Susitikimas vyks trečiadienį, gegužės 11 dieną nuo 19 val. The Green Room, Liffey Trust Centre, 117-126 upper Sherrif Street, Dublin 1.
Kaip visada žadame puikią nuotaiką ir įdomią diskusiją.
Susitikimas yra nemokamas ir atviras visiems. Vietų skaičius yra ribotas, tad prašome iš anksto registruotis elektroninio pašto adresu kava@rimtakava.net arba pažymėti dalyvavimą mūsų Facebook puslapyje. Iki pasimatymo!
Baigėsi antrasis Rimtos Kavos ekonominių spėjimų konkursas. Kaip ir pernai, baigiantis pirmajam ketvirčiui, nes Airija neskuba skelbti metinio BVP rodiklio. Sunku pasakyti, ar tai dėl airių lėtumo, ar dėl “gerų” žinių trūkumo.
Praėjusieji metai Airijai buvo itin sunkūs, nes atskleidė chroniškas ir sistemines įvairių valstybės gyvenimo sričių problemas, o jų kulminacija buvo rugsėjo mėnesį, kuomet Airija buvo priversta priimti Tarptautinio Valiutos Fondo (ang. IMF) multimilijardinę paskolą. Nors pernai konkursas buvo paskelbtas tik pirmojo ketvirčio pabaigoje, Rimtos Kavos mėgėjai kolektyviai parodė labai neblogą ekonomikos supratimą, kurį išreiškiau provokuojančiu straipsnio pavadinimu. Tuo pačiu kilo erezinė mintis, kad gal ir rimtos ekonomistų komandos skelbia prognozes apklausos būdu? :) Išties darosi įdomu, kada spėjimai virsta prognozėmis ir ar galima “educated guess” laikyti prognoze.
Tačiau eikime prie konkurso rezultatų. Praetais metais Saulius pasiūlė įtraukti du papildomus ekonomikos rodiklius (naftos barelio US doleriais kainą Niujorko Fondų biržoje bei US dolerio ir euro santykį Londono biržoje), kad įsitraukus daugiau spėjikų būtų galima patikimiau nustatyti nugalėtoją (ar šiaip būtų sunkiau). Tikriausiai tai padėjo, nes net ir su papildomais rodikliais virtuali kova tarp spėjikų, skelbiant vis naujus ekonominius rodiklius, buvo labai artima. Rezultatams apdoroti buvo naudojama ta pati metodika kaip ir pernai, t.y. buvo nustatomas kiekvieno rodiklio tiksliausias (artimiausias) spėjimas. Rikiuojant konkurso prizines ir kitas vietas buvo naudojamas ir antras tiksliausias spėjimas. Nugalėtojui nustatyti užteko tiksliausių spėjimų skaičiaus. Rezultatai ir rodikliai apibendrinti lentelėje. Reikia pažymėti, kad nesėkmingiausiai buvo spėtas NT objektų skaičius. Akivaizdu, kad NT objektų statybos Airijos fenomenas sunkiai suvokiamas turbūt bet kam.
Taigi, konkurso nugalėtoju skelbiamas TOMAS GRIGAS,…
Rimtos Kavos narių taisyklės
2010-07-26, Be komentarų
@ 26.07.2010 by RK
# Naujus narius į Rimtą Kavą priimam jei niekas iš esamų narių neprieštarauja ir būsimas narys yra bent kartą sudalyvavęs mūsų kavos susibėgimuose. (čia tikriausiai galim padaryti išimtį ne Dubliniečiams, bet tada reikia, kad kas iš esamų narių stipriai rekomenduotų ;)
# Kavos susibėgimai organizuojami nereguliariai, kuriam nors kaviečiui pasiūlius laiką ir vietą.
# Pirmąkart į Rimtos Kavos susitikimus atėję svečiai perka kaviečiams kavos.
# Sutariam, kad mūsų Google Groups diskusijų forumas yra uždaras ir čia išsakytų minčių negalima kopijuoti ar kitaip naudoti informacinėse priemonėse. Jei kyla inovatyvių minčiu - būtina aptarti bendrai su kolektyvu.
# Jeigu kyla kokių neaiškumų ar šiaip administracinių klausimų - aptariame juos bendrai, internetiniame forume.